aptrinti

aptrìnti, àptrina, aptrýnė tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; MŽ, LL194 1. N kuo nors kiek patrinti, pabrūžinti: Aptrýdavo su tuo akmenaičiu, ir neskaudėdavo smilkminiai Pgg. Karpą reik su silkės akimis aptrinti ir tas akis po ugnies pamesti, tad, sako, karpa pranyksta LMD(Klp). Bevardžiu piršteliu skaudulį aptrinti, ir bus sveikas Sln. | refl. tr. N: Suskio žolės paliekniuose auga su geltonais žiedeliais – tom apsitrint Sln. ║ kasant, grandant apibrūžinti: Karvės kaklus aptrina iki grynumo, lig kraujų Lš. ║ trinant aptepti, aplipinti: Aptrina druska [žąsį] Db. Tą duoną apìtrina smėliu Č. Tas žmogus ėmęs jo (vokiečio) galvą aptepė smala ir puokais aptrynė S.Dauk. | refl. tr.: Kad nor būtau vieną blynelį apsitrýnus ir suvalgius Vlk. ║ N trinant kiek pavalyti, pašluostyti: Ana povaliai kasa: bulbos aplipę, tai apìtrina Slk. Aptrýniau skepeta suolą – vaikų aplepinta Klt. Uodega mėšluota, šonai varva karvei, nu tai aptrýnei biškį [tešmenį] – nu tai koks gi pienas? Alz. Pavalkai neaptrinti, karieta nenumazgota Rp. Aptrìnsim obuolius, kad sausūs būt LzŽ. | refl.: Duo abrūsą apsitrìnt LzŽ. ║ apiplauti, apmazgoti: Vandeniu galima aptrinti jau 7–8 mėn. kūdikius rš. 2. apibrūžinti: Balaninė karzinka àptrina kiaušinius Vlk. Paūgėjusių ąžuoliukų liemenukus stirninai aptrina savo ragais rš. 3. apmaigyti, aplamdyti: Ir aptrýtų yra, ir papuvusių – netikę braškės Prn. | refl.: Į maišą obuolių nepilsi – apsitrins, ir tada visai nebe tas V.Bub. 4. šiek tiek išskalbti: Jo senė pramurmina valgyti, marškinius aptrina M.Katil. 5. šiek tiek pagrūsti, pakrušti: Sausą [salyklą] kaip paraką tereikėjo perleisti per girnas, pusiauskiliai aptrynus M.Katil. 6. refl. J.Jabl, Š, DŽ, Rk, Smn, Mrj, Tlž prk. kiek apsišviesti, išprusti, prasilavinti: Apsitrýnęs vaikis yra – nepaimsi Vn. Ans nieko nėra bengęs, tik teip apsitrýnęs Kt. Seniau mokyti buvo su kultūra, priplaiki, daba tik apsitrýnę – dar baisesni Krš. Didiejai y[ra] apsitrýnę, skaito knygas Trkn. Apstrýnęs biškį – mieste mat pagyveno Skdt. Matosi, kad apsitrýnęs žmogus Kvr. Ben biškį jūs, vaikaliai, apsitrìnkiat, nebūkiat tokie durni, kaip mes ka palikom Štk. Tėvas sutiko, manydamas, kad vaikas, pakliuvęs į svetimų žmonių tarpą, šiek tiek apsitrins J. Balč. Reik prie mokslo apsitrinti ir liežuvių (kalbų) daug pažinti A1884,316. 7. apgraužti: Kirmėlės apìtrina ir lapus Ad. Juoduliai! – Ė, trynėlių aptrìnta Švnč. ║ apkandžioti: Utėlės kudlas apìtrina karvei: kaklas – plika skūra, grynas lieksta Aps. 8. N, Š, KŽ, Up apnešioti, apdėvėti: Rūbas aptrytas, apnešiotas R6, MŽ7. Aptrýniau jau drabužius, t. y. apdėvėjau J. Nors i aptrìntas, bet iš bėdos da gali nešioti End. Yra tokios kelnelės aptrìntos – gali mautis Mžš. Tie mano batai dabar aptrýti, o buvo gražūs Jrb. | refl. Krkl: Švarkas jau apsitrýnė DŽ. ║ nuolat naudojant apšiurinti, apdilinti: Jau aptrìntas, apnešiotas tas kilimas Dg. Ant pat dugno ji padėjo jau gerokai aptrintą anatomijos atlasą rš. | refl.: Biškį apsitrýnę automobiliai, pavažinėti Lp. Liukaitis žvilgtelėjo į apsitrynusį popieriaus lapelį su pavarde ir telefono numeriu rš. Knygelė buvo apsitrynusi, duota prieš devynerius metus rš. 9. Alv kiek supurvinti, sumurzinti: Aptrintì marškiniai, dar ne visai intrinti Lp. Aptrýnė marškinius [vaikaiJ tau, duok ižvelėsiu DrskŽ. | refl.: Tas užvalkalas nuog rankų apsitrýnė Pv. 10. iki žaizdos kiek nugraužti: Kamlelius (gurnelius) aptrýnė čebatai Ad. Rankos aptrìntos [nuo darbo] Dglš. 11. apvynioti siūlais (šeivą): An lendrių aptrintà ta šeiva Pvn. 12. refl. aplinkui kiek pasisukinėti, pasizulinti: Apsitrýnė aple stalčius ir nebliko dešimties rublių Krš. 13. prk. vartoti: Suprastų, kad tie žodžiai nebūtų iš naujo praminti, bet viso žemaičių pasaulio aptrinti A1884,18. 14. refl. po truputį išnykti iš atminties, apsimiršti: Apsitrynė MŽ, N. \ trinti; aptrinti; atitrinti; datrinti; įtrinti; ištrinti; nutrinti; patrinti; parsitrinti; pertrinti; pietrinti; pratrinti; pritrinti; raztrinti; sutrinti; užtrinti